Biodyzelinas – iš biologinės kilmės žaliavų gaminami atsinaujinantys degalai, kuriais pakeičiama dalis iš naftos pagaminto dyzelino. Lietuvoje parduodamame dyzeline gali būti iki 7 proc. biodyzelino. Toks degalų mišinys žymimas B7.
Biodyzelinas gali būti naudojamas esamoje degalų tiekimo infrastruktūroje ir daugumoje dyzelinių transporto priemonių. Vairuotojui nereikia keisti automobilio ar savo įpročių – atsinaujinanti degalų dalis transportą pasiekia per įprastą degalinių tinklą.
Kiekvienas į dyzeliną įmaišytas biodyzelino litras pakeičia dalį iškastinio kuro. Todėl biodyzelinas leidžia mažinti transporto emisijas ir priklausomybę nuo importuojamos naftos jau šiandien.
Iš ko gaminamas biodyzelinas?
Biodyzelinas gali būti gaminamas iš augalinių aliejų, gyvūninių riebalų, panaudoto kepimo aliejaus ir kitų riebalų turinčių atliekų bei liekanų.
Lietuvoje viena pagrindinių biodyzelino žaliavų yra rapsų aliejus. Rapsai gerai prisitaikę prie mūsų klimato, yra svarbi sėjomainos dalis, o jų perdirbimas leidžia iš vienos žaliavos pagaminti ne tik degalus, bet ir baltymingus pašarus, gliceriną bei kitus vertingus produktus.
Pirmos kartos biodyzelinas gaminamas iš žemės ūkio augalų aliejaus, Lietuvoje – daugiausia iš rapsų. Rapsų sėklos išspaudžiamos, o gautas aliejus chemiškai perdirbamas į dyzeliniams varikliams tinkamus degalus.
Pažangusis biodyzelinas gaminamas iš atliekų ir liekanų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus, maisto ar pašarų gamybai netinkamų pramoninių riebalų ir laisvųjų riebalų rūgščių. Toks gamybos būdas leidžia grąžinti atliekas į ekonominį ciklą ir dar labiau mažinti degalų poveikį klimatui.
Kaip gaminamas biodyzelinas?
Gaminant biodyzeliną iš rapsų pirmiausia išvalomos ir paruošiamos sėklos. Jos spaudžiamos, o gautas rapsų aliejus išgryninamas ir naudojamas tolesniame gamybos procese.
Rapsų aliejui reaguojant su alkoholiu ir katalizatoriumi vyksta transesterifikacijos procesas. Jo metu susidaro riebalų rūgščių metilo esteriai, vadinami FAME. Iš rapsų aliejaus pagamintas produktas taip pat vadinamas rapsų metilo esteriu – RME arba lietuviškai RRME.
Pagamintas biodyzelinas išvalomas, tikrinamas laboratorijoje ir paruošiamas maišyti su mineraliniu dyzelinu. Lietuvoje gaminamas biodyzelinas turi atitikti Europos ir Lietuvos kokybės standartą LST EN 14214.
Lietuvoje iš rapsų aliejaus pagamintas biodyzelinas pasižymi mūsų klimato sąlygoms tinkamomis savybėmis ir gali būti maišomas į žieminį dyzeliną. Tai leidžia atsinaujinančią degalų dalį naudoti ištisus metus, taip pat ir esant žemai oro temperatūrai.
Gamybos metu gaunama ir kitų produktų. Išspaudus rapsų sėklas lieka daug baltymų turinčios rapsų išspaudos, naudojamos pašarų gamybai. Biodyzelino gamybos metu taip pat gaunamas glicerinas, kuris gali būti naudojamas chemijos, farmacijos, kosmetikos, biodujų ir kitose pramonės šakose.
Taip viena vietinė žaliava sukuria kelis naudingus produktus, o jos ekonominė vertė išlaikoma Lietuvoje.
Biodyzelinas mažina transporto emisijas
Biodyzelino poveikis klimatui vertinamas per visą degalų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų auginimo ar surinkimo iki jų perdirbimo, transportavimo ir galutinio degalų panaudojimo.
Degant biodyzelinui anglies dioksidas taip pat išsiskiria, tačiau jame esanti anglis yra biologinio ciklo dalis. Augdami rapsai ir kiti augalai sugeria anglies dioksidą iš atmosferos, o jų sukaupta energija vėliau panaudojama degalams gaminti.
Tvariai pagamintas biodyzelinas per visą gyvavimo ciklą išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei iš naftos pagamintas dyzelinas. Konkretus emisijų sumažinimas priklauso nuo žaliavos, jos kilmės, ūkininkavimo praktikos, transportavimo atstumo ir gamyklos energinio efektyvumo.
„Mestillos“ duomenimis, įvertinus žaliavų auginimą, transportavimą, perdirbimą ir degalų gamybą, jos gaminamo biodyzelino anglies dioksido emisijos yra maždaug 60 proc. mažesnės nei iškastinio dyzelino.
Iš atliekų ir liekanų pagaminto pažangiojo biodyzelino klimato nauda gali būti dar didesnė, nes jo gamybai nereikia specialiai auginti naujų žaliavų – panaudojami ekonominėje grandinėje jau susidarę produktai.
Svarbu, kad į ES rinką tiekiami biodegalai atitiktų privalomus tvarumo kriterijus. Sertifikavimo sistemos tikrina žaliavų kilmę, visą tiekimo grandinę, poveikį biologinei įvairovei ir pasiektą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimą.
Biodyzelinas ir dyzelinas: ką reiškia B7?
Raidė B degalų žymėjime nurodo biodyzeliną, o skaičius – didžiausią galimą jo dalį degalų mišinyje.
Lietuvoje degalinėse parduodamas dyzelinas atitinka B7 standartą. Tai reiškia, kad į vieną litrą dyzelino gali būti įmaišyta iki 7 proc. FAME biodyzelino. Tokį mišinį gali naudoti praktiškai visas įprastas dyzelinių transporto priemonių parkas.
B10 – kitas žingsnis Europai
B10 degaluose biodyzelinas galėtų sudaryti iki 10 proc. – trimis procentiniais punktais daugiau nei dabar naudojamame B7 dyzeline. Nors skirtumas viename litre atrodo nedidelis, pritaikius B10 visoje degalų rinkoje būtų galima reikšmingai sumažinti iškastinio dyzelino vartojimą.
Europos Komisija yra pažymėjusi, kad beveik visas Europos Sąjungoje parduodamas dyzelinas jau atitinka B7 standartą, todėl dabartinė 7 proc. riba riboja galimybes didinti atsinaujinančių degalų dalį. ES svarstoma plėsti B10 naudojimą.
Vietinė energija vietoje importuojamos naftos
Lietuva neturi iškastinės naftos išteklių, todėl transportui reikalingi naftos produktai daugiausia priklauso nuo importo. Biodyzelino gamyba leidžia dalį šio poreikio pakeisti vietinėmis žaliavomis ir Lietuvoje pagaminta energija.
Biodyzelino vertės grandinė prasideda Lietuvos ūkiuose, tęsiasi per žaliavų supirkimą, logistiką ir pramoninį perdirbimą, o baigiasi degalais, pašarais, glicerinu, trąšomis ir kitais naudingais produktais.
Žiedinė ekonomika: iš rapsų – ne tik degalai
Biodyzelino gamyba yra platesnės žiedinės ekonomikos grandinės dalis. Rapsų sėklos perdirbamos kompleksiškai, todėl panaudojamas ne tik jose esantis aliejus.
Baltymingos rapsų išspaudos gali pakeisti dalį importuojamų pašarinių baltymų, todėl biodyzelino gamyba prisideda ne tik prie energetinio, bet ir prie žemės ūkio bei maisto grandinės atsparumo.
Pažangiojo biodyzelino gamyboje panaudotas kepimo aliejus ir pramoninės riebalų atliekos grąžinamos į ekonominį ciklą ir paverčiamos transportui reikalinga energija.
Biodyzelino gamyba Lietuvoje
Lietuvoje biodyzeliną gamina dvi bendrovės – Klaipėdoje įsikūrusi „Mestilla“ ir Mažeikių rajone veikianti „Rapsoila“.
„Mestilla“
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti „Mestilla“ yra viena didžiausių rapsų perdirbimo ir biodyzelino gamintojų Baltijos regione. Pagrindiniai įmonės produktai – biodyzelinas, rapsų aliejus ir baltymingos rapsų išspaudos.
2026 metais bendrovė atidarė naujos kartos rapsų perdirbimo gamyklą, į kurią investavo 70 mln. eurų. Nauja infrastruktūra leidžia per metus perdirbti iki 500 tūkst. tonų rapsų sėklų – maždaug pusę Lietuvoje užauginamo rapsų derliaus.
Apie 40 proc. perdirbtos žaliavos tampa rapsų aliejumi, naudojamu biodyzelino gamybai, o apie 60 proc. – baltymingais pašarais. „Mestilla“ taip pat plėtoja pažangiųjų biodegalų gamybą, kurioje naudojamas panaudotas kepimo aliejus ir kitos atliekos.
„Rapsoila“
Mažeikių rajone, Ukrinų kaime, veikianti „Rapsoila“ buvo pirmoji biodyzelino gamybą pradėjusi įmonė Baltijos šalyse. Bendrovė iš rapsų gamina biodyzeliną, rapsų išspaudas ir gliceriną, o jos produkcija atitinka LST EN 14214 kokybės standartą.
„Rapsoila“ bendradarbiauja su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkininkais. Įmonė iš jų superka rapsus, o pagamintos rapsų išspaudos sugrįžta į žemės ūkį kaip vertingas pašarų komponentas.
Bendrovė taip pat investavo 11 mln. eurų į antros kartos biodyzelino gamybos liniją. Ji leidžia dalį degalų gaminti iš panaudoto kepimo aliejaus ir maisto ar pašarų grandinei netinkamų pramoninių atliekų – laisvųjų riebalų rūgščių.