Biometanas – iš organinių žaliavų gaminamos atsinaujinančios dujos, savo sudėtimi ir savybėmis prilygstančios gamtinėms dujoms. Biometanas gali būti naudojamas sunkvežimiuose, autobusuose ir kitoje dujomis varomoje technikoje.
Biometano gamybai nereikia iškastinių išteklių. Energija išgaunama iš mėšlo, srutų, maisto atliekų, netinkamų naudoti pašarų, žemės ūkio ir maisto pramonės šalutinių produktų. Taip organinės atliekos paverčiamos vietiniais degalais, o gamybos procese likusios maistinės medžiagos gali būti grąžinamos į laukus.
Biometanas padeda vienu metu spręsti kelis uždavinius: mažinti transporto emisijas, efektyviau tvarkyti organines atliekas, stiprinti energetinį savarankiškumą ir kurti naują vertę Lietuvos regionuose.
Kaip gaminamas biometanas?
Pirmiausia organinės žaliavos patenka į uždarus reaktorius. Juose, aplinkoje be deguonies, organines medžiagas skaido mikroorganizmai. Šio proceso metu susidaro biodujos, kurias daugiausia sudaro metanas ir anglies dioksidas.
Biodujos dar nėra biometanas. Kad jos galėtų būti tiekiamos į dujų tinklą arba naudojamos transportui, iš jų pašalinamas anglies dioksidas, drėgmė ir kitos priemaišos. Išgrynintose dujose metano koncentracija pasiekia gamtinėms dujoms taikomus reikalavimus.
Pagamintas biometanas gali būti tiekiamas į veikiantį dujų perdavimo ar skirstymo tinklą. Kadangi biometanas savo savybėmis atitinka gamtines dujas, jam galima naudoti jau sukurtą dujų infrastruktūrą.
Iš ko gaminamas biometanas?
Lietuvoje biometanas gali būti gaminamas iš gyvulių mėšlo ir srutų, augalininkystės liekanų, maisto atliekų, netinkamų naudoti pašarų bei maisto ir biodegalų pramonėje susidarančių organinių šalutinių produktų.
Skirtingos žaliavos gali būti derinamos tarpusavyje, kad gamybos procesas būtų stabilus ir būtų efektyviai panaudojami vietoje susidarantys organiniai ištekliai.
Biometano gamyba yra aiškus žiedinės ekonomikos pavyzdys: atliekos tampa energija, energija naudojama transporte, o po gamybos likęs digestatas gali būti panaudotas kaip organinė trąša. Jis padeda grąžinti maistines medžiagas į dirvožemį ir mažinti mineralinių trąšų poreikį.
Mažesnės transporto emisijos
Biometanas leidžia reikšmingai sumažinti transporto priemonės per visą degalų gyvavimo ciklą sukeliamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tikslus sumažėjimas priklauso nuo naudojamų žaliavų, gamybos technologijos ir tiekimo grandinės, tačiau iš atliekų pagaminto biometano emisijos gali būti iki 90 proc. mažesnės nei naftos degalų.
Biometanas taip pat padeda mažinti oro taršą miestuose ir šalia intensyvaus transporto koridorių. Dujomis varomi varikliai išmeta mažiau kietųjų dalelių ir kitų vietos oro kokybei kenksmingų teršalų nei senesnės kartos dyzelinės transporto priemonės.
Sprendimas sunkiajam transportui
Lengvųjų automobilių elektrifikacija sparčiai plečiasi, tačiau sunkvežimiams, tarpmiestiniams autobusams, žemės ūkio technikai ir kitoms daug energijos naudojančioms transporto priemonėms reikia daugiau skirtingų sprendimų.
Biometanas leidžia mažinti sunkiojo transporto emisijas jau dabar. Technologija yra išbandyta, rinkoje galima įsigyti serijiniu būdu gaminamų dujinių sunkvežimių ir autobusų, o transporto priemonės gali naudotis veikiančiu dujų degalinių tinklu.
Biometanas ypač tinkamas vežėjams, kurių transporto priemonės kasdien nuvažiuoja didelius atstumus, grįžta į tą pačią bazę arba važiuoja pastoviais maršrutais. Tokiais atvejais galima užtikrinti prognozuojamą degalų tiekimą ir efektyviai išnaudoti transporto priemonę.
Biometano gamyba Lietuvoje
Lietuvos biometano sektorius sparčiai auga. „Amber Grid“ duomenimis, 2025 metais į Lietuvos dujų transportavimo sistemą buvo įleista 277 GWh biometano – daugiau nei du kartus daugiau nei 2024 metais, kai šis kiekis siekė 127 GWh.
Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatyta, kad 2030 metais Lietuvoje per metus turėtų būti pagaminama 1,4 TWh biometano. Augantys gamybos pajėgumai sudaro sąlygas šiuos vietinius atsinaujinančius degalus plačiau naudoti Lietuvos sunkiajame ir viešajame transporte.
„Tube Green“ – didžiausia biometano jėgainė Lietuvoje
Pasvalyje veikianti „Tube Green“ yra didžiausia biometano gamintoja Lietuvoje. Projektas plėtojamas kartu su bioetanolio gamintoja „Kurana“, todėl vienoje vietoje sujungiamos skirtingos atsinaujinančių degalų gamybos grandys.
Bioetanolio gamybos metu susidarančios biodujos išgryninamos iki gamtinių dujų kokybės, o pagamintas biometanas tiekiamas į netoliese esantį magistralinį „Amber Grid“ dujotiekį. Taip gamybos metu susidarantis energijos išteklius nėra prarandamas, bet paverčiamas transportui ir kitoms reikmėms tinkamomis atsinaujinančiomis dujomis.
Į naujus įrenginius papildomai investavus 17 mln. eurų, „Tube Green“ metinis biometano gamybos pajėgumas didinamas iki 200 GWh. Tokios apimtys leidžia bendrovei tapti svarbia Lietuvos atsinaujinančių dujų rinkos dalyve ir reikšmingai prisidėti prie vietinės biometano pasiūlos augimo.
„Green Genius“ – septynios jėgainės visoje Lietuvoje
„Green Genius“ biometaną gamina septyniose anksčiau žaliąją elektros energiją gaminusiose biodujų jėgainėse. Į jų pritaikymą biometano gamybai bendrovė investavo 35 mln. eurų.
Bendras šių jėgainių metinis biometano gamybos potencialas siekia apie 100 GWh. Objektai išsidėstę skirtingose Lietuvos vietose, šalia gyvulininkystės ūkių, todėl organinės žaliavos gali būti surenkamos netoli gamybos vietos. Tai trumpina tiekimo grandines ir leidžia efektyviau panaudoti ūkiuose susidarančias atliekas.
„Akola group“ – biometanas iš žemės ūkio žaliavų
„Akola group“ biometano jėgainę įrengė Lukšiuose, Šakių rajone. Į projektą investuota 11 mln. eurų, o jėgainės metinis gamybos pajėgumas siekia iki 36,35 GWh.
Biometano gamybai naudojamos grupės įmonėse susidarančios organinės žaliavos: galvijų mėšlas ir srutos, paukščių mėšlas, netinkami naudoti pašarai bei grūdų valymo atliekos. Iki 70 proc. perdirbamos biomasės sudaro gyvulininkystės veikloje susidarančios organinės medžiagos.
Po gamybos proceso likęs digestatas naudojamas bendrovės dirbamiems laukams tręšti. Skaičiuojama, kad tai leis iki 30 proc. sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Tai uždaras vietinis ciklas, kuriame ūkyje susidarančios organinės medžiagos paverčiamos energija, o maistinės medžiagos sugrąžinamos į dirvožemį.