Svarbu žinoti
Mitai ir faktai
Diskusijose apie biodegalus netrūksta supaprastintų teiginių. Atsakome į dažniausiai kartojamus mitus ir parodome platesnį jų kontekstą.
Patikrinkite teiginį
Paspauskite kortelę ir sužinokite faktus
Biodegalų poveikis priklauso nuo žaliavos kilmės, gamybos būdo ir visos tiekimo grandinės. Todėl skirtingų produktų negalima vertinti vienodai – svarbu remtis duomenimis, o ne bendriniais teiginiais.
Mitas 01Biodegalams naudojamos žaliavos mažina maisto pasiūlą, todėl Afrika badauja
Biodegalų gamyba kartu yra ir pašarų bei augalinių baltymų gamyba
Perdirbant rapsus į biodyzeliną gaunamos baltymingos rapsų išspaudos, o gaminant bioetanolį – pašarams tinkami grūdų perdirbimo produktai. Jie naudojami gyvulininkystėje ir padeda mažinti importuojamų baltyminių pašarų, įskaitant sojų produktus, poreikį.
Pasaulinį badą lemia ne viena žaliavos naudojimo kryptis. Didžiausią poveikį maisto prieinamumui daro skurdas, kariniai konfliktai, sutrikusi logistika, ekstremalūs orai ir silpnos vietos maisto sistemos. Lietuvoje biodegalams naudojama tik dalis užauginamo derliaus, o perdirbimo metu sukuriami ir maisto grandinei reikalingi produktai.
Mitas 02Dėl biodegalų didėja maisto kainos
Maisto kainas pirmiausia veikia energijos, trąšų, logistikos ir geopolitiniai veiksniai
Grūdų ir aliejinių augalų kainos formuojasi tarptautinėse rinkose. Joms didelę įtaką daro derliaus dydis, gamtinių dujų ir trąšų kainos, energija, transportavimo sąnaudos, eksporto ribojimai, karai bei klimato sąlygos.
Vietos biodegalų gamintojų paklausa ūkininkams suteikia papildomą realizavimo rinką, tačiau nėra pagrindo visą maisto kainų augimą sieti su biodegalais. Be to, kartu pagaminami pašarai didina jų pasiūlą ir veikia priešinga kryptimi.
Mitas 03Lietuviški ir iš Azijos importuojami atsinaujinantys degalai yra vienodi
Degalų poveikį lemia jų žaliava, kilmė ir visos gamybos grandinės tvarumas
Lietuvoje gaminamas bioetanolis ir biodyzelinas daugiausia remiasi vietinėmis žaliavomis, kurių kilmė atsekama, o gamyba turi atitikti Europos Sąjungos tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo kriterijus.
Tuo metu dalis iš Pietryčių Azijos importuojamų degalų gaminama iš palmių aliejaus produktų. Netinkamai vertinant žaliavos statusą ir auginimo emisijas gali būti neįskaičiuojama miškų naikinimo bei žemėnaudos keitimo rizika. Todėl svarbu vertinti ne vien užrašą „atsinaujinantys“, bet konkrečią žaliavą, sertifikatus ir jos kilmę.
Mitas 04Transportą dekarbonizuoti galima tik elektra
Elektrifikacija yra svarbi, tačiau šiandien ji apima tik nedidelę viso transporto parko dalį
Vien elektra varomos transporto priemonės Lietuvoje vis dar sudaro apie 1 proc. viso autoparko. Dauguma šiandien naudojamų automobilių, sunkvežimių, autobusų ir kitos technikos dar ilgai naudos skystuosius arba dujinius degalus.
Bioetanolis, biodyzelinas ir biometanas leidžia mažinti iškastinio kuro dalį esamame transporte ir naudojant jau veikiančią infrastruktūrą. Elektrifikacija ir atsinaujinantys degalai nėra konkurentai – tai vienas kitą papildantys transporto dekarbonizacijos sprendimai.
Mitas 05Biodegalų dalis dyzelino kainoje yra didelė
Lietuviškas rapsų biodyzelinas sudaro tik apie 2 ct/l – mažiau nei 1 proc. galutinės kainos
„Future Fuel“ skaičiavimu, dyzelinui kainuojant 2,33 Eur/l, Lietuvoje pagaminto rapsų biodyzelino dalis siekia apie 0,02 Eur/l, arba 0,86 proc. kainos. Daugiau nei pusę litro kainos sudaro didmeninė naftos produkto dalis, o dar apie 41 proc. – akcizas ir PVM.
Biodegalų ribojimas vartotojui reikšmingo atpigimo neatneštų. Viešojoje erdvėje minimos gerokai didesnės sumos dažniausiai susijusios ne su lietuvišku biodyzelinu, o su brangesniais importuojamais HVO degalais.
Skaityti kainos analizę →
Mitas 06Lietuvoje pagamintas biodyzelinas netinka maišyti žiemą
Lietuvišką biodyzeliną galima maišyti į arktinį dyzeliną ir naudoti esant labai žemai temperatūrai
Praėjusią itin šaltą žiemą apie 40 proc. Lietuvoje parduoto dyzelino buvo su 7 proc. lietuviško biodyzelino dalimi. Tai rodo, kad vietinis rapsų biodyzelinas gali būti naudojamas ir žiemos sąlygomis.
Esminis veiksnys yra ne pats biodyzelinas, o galutinio žieminio degalų mišinio sudėtis ir tiekėjo pasirinktas technologinis sprendimas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šaltuoju sezonu lietuviško biodyzelino būtina atsisakyti ir jį pakeisti brangesniu importiniu HVO.
Skaityti išsamiau →Vertinkime visą grandinę
Sprendimai turi remtis duomenimis, o ne apibendrinimais
Atsinaujinančių degalų poveikis nėra vienodas. Tvari vietinė gamyba, atsekamos žaliavos ir reali gyvavimo ciklo emisijų apskaita leidžia atskirti veiksmingus sprendimus nuo abejotinos kilmės produktų.
Apie atsinaujinančius degalus →