Lietuva jau turi vietinę biodegalų ir biometano gamybą, plečiamą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir praktinių sprendimų transporto priklausomybei nuo naftos mažinti. Tačiau spartesnei pažangai reikia nuoseklios valstybės politikos, investicijų ir paskatų vartotojams.
Šias kryptis spalio 6 dieną Lietuvos mokslų akademijoje aptarė energetikos ekspertai, verslo, mokslo ir valdžios atstovai. Seminaras-diskusija „Lietuvos transporto ateitis: kaip paspartinti žaliąjį virsmą?“ surengtas tęsiant ciklą „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“.
Renginyje dalyvavo Seimo nariai, pagrindinių su energetikos ir transporto politika susijusių ministerijų atstovai bei rinkos dalyviai. Įžanginį žodį tarė akademikas Jurgis Vilemas, sveikinimo žodį – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius. Diskusiją moderavo Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.
Augančios degalų kainos ir geopolitinis neapibrėžtumas diskusijai suteikė papildomo aktualumo. Pranešėjai transporto pertvarką vertino ne tik kaip klimato politikos užduotį, bet ir kaip galimybę stiprinti energetinį saugumą, mažinti importo poreikį bei kurti vertę Lietuvoje.
Atotrūkis nuo tikslų išlieka didelis
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad 2024 m. atsinaujinančios energijos dalis Lietuvos transporte siekė apie 9 procentus. Tai mažiau nei 2020 m. nustatytas 10% tikslas, o iki 2030 metų siekiama 29 procentų.
Jo pateiktais duomenimis, skystieji biodegalai sudarė apie 90% transporto atsinaujinančios energijos rodiklio. Elektros ir biometano indėlis kol kas gerokai mažesnis, nors šių sprendimų plėtra įgauna pagreitį.
„Šiandien mūsų rezultatą daugiausia lemia skystieji biodegalai. Elektros ir biometano indėlis auga, tačiau kol kas be skystųjų biodegalų Lietuvos padėtis būtų gerokai prastesnė“, – teigė M. Nagevičius.
Ekspertas pabrėžė ir valstybės politikos nuoseklumo svarbą. Jo vertinimu, prieštaringi signalai dėl transporto dekarbonizacijos krypties didina neapibrėžtumą ir skatina įmones atidėti investicijas.
Biodegalų vertė – visoje gamybos grandinėje
Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius pabrėžė, kad Lietuvos biodegalų sektorius glaudžiai susijęs su žemės ūkiu ir kitomis vietinės ekonomikos šakomis. Pranešime jis nurodė, kad sektorius kasmet superka beveik 1 mln. tonų grūdų ir rapsų, pagamina apie 300 tūkst. tonų biodegalų, o maždaug 60% produkcijos suvartojama Lietuvoje. Pasak jo, 2025–2026 m. investicijos į gamybos pajėgumus siekė apie 160 mln. eurų.
„Mūsų gamyklose gaminami ne tik biodegalai. Kartu gaunami baltyminiai pašarai, organinės trąšos, o bioetanolio gamybos likučiai panaudojami biometanui gaminti. Todėl kalbėdami apie biodegalų sektorių turime matyti visą vertės grandinę – nuo ūkininko iki vairuotojo“, – teigė V. Kisielius.
Komentuodamas svarstymus keisti biodegalų naudojimo tvarką, jis ragino galimą trumpalaikį poveikį degalų kainoms vertinti kartu su pasekmėmis vietinei gamybai. Jo pristatytame skaičiavime 7% rapsų biodyzelino įmaišymo įtaka dyzelino kainai sudarė apie 2 centus litrui be PVM.
„Mažindami vietinių biodegalų naudojimą didintume priklausomybę nuo importuojamų naftos degalų“, – pabrėžė FUTURE FUEL prezidentas.
Elektrifikaciją skatina ir ekonominiai argumentai
„Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta akcentavo, kad degalų kainų svyravimai verslą skatina perskaičiuoti transporto sąnaudas. Įmonėms, vykdančioms ilgalaikes sutartis, staigus degalų brangimas tiesiogiai mažina pelningumą, todėl elektrinis transportas vis dažniau vertinamas kaip ekonominė alternatyva.
„Vertinti vien automobilio įsigijimo kainą nepakanka. Turime skaičiuoti, kiek kainuos energija, priežiūra ir visas automobilio naudojimo laikotarpis. Elektromobilio pradinė kaina gali būti didesnė, bet mažesnės eksploatavimo išlaidos gali šį skirtumą kompensuoti“, – teigė E. Balta, pažymėdamas, kad rezultatas priklauso nuo ridos ir įkrovimo sąlygų.
Pranešėjo duomenimis, „Ignitis ON“ Baltijos šalyse jau valdo daugiau kaip 2 tūkst. įkrovimo prieigų. E. Baltos vertinimu, verslo investicijos prisideda ir prie elektromobilių prieinamumo gyventojams: įmonių įsigyti automobiliai po kelerių metų patenka į naudotų transporto priemonių rinką. Todėl įmonių parkų atnaujinimo skatinimas gali turėti platesnį poveikį visam sektoriui.
Biometano gamyba lenkia vietinį vartojimą
Bendrovės „SG dujos“ direktorius Saulius Bilys pabrėžė, kad Lietuvoje biometano gamyba viršija jo vartojimą transporte. Nesant pakankamos vietinės paklausos, dalis produkcijos eksportuojama, nors ją būtų galima panaudoti šalies transporto iškastinių degalų poreikiui mažinti.
„Klausimas jau ne vien tai, ar turėsime kuro, bet ir tai, kaip paskatinsime vežėjus jį rinktis. Galime Lietuvoje pagamintą biometaną panaudoti savo transportui“, – sakė S. Bilys.
Jo pateiktais duomenimis, Lietuvoje veikia 16 viešųjų suslėgtų dujų pildymo stočių, o įskaičiavus statomas jų skaičius turėtų pasiekti 22. Vis dėlto biometano pasiūla ir infrastruktūra savaime neužtikrina transporto priemonių parko atsinaujinimo. Pasak S. Bilio, vežėjams reikia ekonomiškai pagrįstų sprendimų ir tęstinių skatinimo priemonių.
„Net jeigu eksploatuoti transporto priemonę apsimoka, pats perėjimas prie kitos technologijos turi savo kainą. Vežimo versle konkurencija didžiulė, skaičiuojamas kiekvienas centas kilometrui. Todėl paramą transporto priemonėms įsigyti vertinu kaip paskatą įveikti pokyčio barjerą“, – teigė jis.
Nuo turimų galimybių – prie konkrečių darbų
Diskusiją moderavęs R. Lapinskas ragino transporto pertvarkai pasitelkti Lietuvos patirtį šilumos sektoriuje. Kadaise skeptiškai vertinta galimybė importuojamą kurą pakeisti vietiniu biokuru tapo veikiančiu sprendimu, sustiprinusiu šalies energetinį savarankiškumą.
„Prisimenu laiką, kai siūlymas Lietuvą šildyti biokuru kėlė abejonių. Šiandien matome, kad vietiniai ištekliai gali užtikrinti patikimą energijos tiekimą. Transporto sektoriuje taip pat turime galimybių, kurias reikia ryžtingiau panaudoti“, – sakė R. Lapinskas.
Jis pabrėžė, kad elektrifikacija, skystieji biodegalai, biometanas ir efektyvesnis energijos vartojimas gali papildyti vienas kitą. Svarbiausia – turimus sprendimus paversti konkrečiomis investicijomis ir mažesniu iškastinių degalų vartojimu.
„Mums rūpi išspręsti dabartinę problemą. Turime savo išteklių, gamybą ir technologijų, kurias galime taikyti jau šiandien. Todėl reikia ne tik diskutuoti apie tikslus, bet ir imtis konkrečių darbų, kad Lietuvoje pagaminta energija pakeistų importuojamą iškastinį kurą“, – apibendrino diskusijos moderatorius.
