Rinka derliui
Vietos gamintojai kasmet superka apie 1 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų ir rapsų. Tai svarbi alternatyva žaliavos eksportui.
Ekonomika
Pridėtinė vertė ūkiui
Lietuvoje užauginti grūdai ir rapsai čia pat virsta degalais, pašarais, trąšomis ir naujomis investicijomis. Didesnė žaliavos vertės dalis lieka šalies ūkiuose ir regionuose.
1 000 000tonų grūdų ir rapsų superkama kasmet
300 000tonų biodegalų pagaminama kasmet
160 000 000eurų investuota 2025–2026 m.
Nuo lauko iki bako
Žaliava tampa didesnės vertės produktu
Biodegalų gamyba sujungia Lietuvos žemės ūkį, pramonę ir transportą į vieną vietinę vertės grandinę.
Ūkininkų užauginti rapsai, kvietrugiai ir kukurūzai nėra vien išvežami kaip žaliava. Jie perdirbami Lietuvoje į biodyzeliną ir bioetanolį, o kartu pagaminami baltyminiai pašarai, organinės trąšos ir biometanas. Taip viena žaliava sukuria kelis produktus, mažina importo poreikį ir generuoja pajamas visoje grandinėje – nuo žemdirbio iki logistikos, energetikos bei technologijų įmonių.
Stipri vietinė perdirbimo pramonė ūkininkams reiškia papildomą ir stabilią derliaus realizavimo kryptį. Vidaus rinkoje esanti paklausa didina konkurenciją dėl žaliavos, trumpina tiekimo grandines ir padeda didesnę ekonominės vertės dalį išlaikyti Lietuvoje.
Vertės grandinė
Nauda nesibaigia degalų gamykloje
Vietinis perdirbimas
Grūdai ir rapsai Lietuvoje perdirbami į aukštesnės vertės produktus. Čia lieka gamybos, paslaugų ir eksporto kuriama vertė.
Darbas regionams
Gamyba palaiko darbo vietas, transporto, sandėliavimo, remonto, energetikos ir laboratorijų paslaugas Lietuvos regionuose.
Daugiau nei degalai
Gamybos procese kartu gaunami baltyminiai pašarai, organinės trąšos ir biometanas – produktai, kurie vėl sugrįžta į žemės ūkį ir ekonomiką.
Rapsai perdirbami LietuvojeRapsų vertė
Perdirbti Lietuvoje, o ne eksportuoti neapdorotus
Rapsai yra svarbi Lietuvos sėjomainos kultūra ir užima apie 15 proc. ariamos žemės. „Future Fuel“ duomenimis, maždaug 60 proc. šalyje užauginamo rapsų derliaus sunaudojama biodyzelino gamybai Lietuvoje, o likusi dalis eksportuojama.
Vietinis perdirbimas reiškia, kad iš tos pačios žaliavos gaunamas ne tik atsinaujinantis kuras. Rapsų išspaudos tampa baltyminiais pašarais gyvulininkystei, o glicerinas ir kiti gamybos produktai panaudojami kitose pramonės šakose. Silpnėjant vietinei gamybai, Lietuva daugiau rapsų eksportuotų neperdirbtų, o jų sukuriamą pridėtinę vertę ir dalį reikalingų produktų vėliau importuotų.
Gamyba Lietuvoje
Trys įmonės – viena vietinė grandinė
Biodyzelino ir bioetanolio gamintojai veikia skirtinguose Lietuvos regionuose ir kuria paklausą vietos ūkių žaliavai.
Klaipėda
„Mestilla“
Naujos kartos gamykla gali perdirbti iki 500 tūkst. tonų rapsų sėklų per metus. Gaminamas biodyzelinas ir baltyminiai pašarai.
Mažeikių rajonas
„Rapsoila“
Iš Lietuvos ūkininkų superka apie 150 tūkst. tonų rapsų per metus ir gamina biodyzeliną, rapsų išspaudas bei gliceriną.
Pasvalys
„Kurana“
Kasmet superka apie 150 tūkst. tonų kvietrugių ir kukurūzų. Gaminant bioetanolį gaunami pašarai, trąšos, o gamybos liekanos panaudojamos biometanui.
Vertė Lietuvai
Nuo lietuviško lauko iki energijos transportui
Biodegalų sektorius leidžia vienu metu stiprinti žemės ūkio pajamas, regionų pramonę ir Lietuvos energetinį atsparumą. Kuo daugiau vietinės žaliavos perdirbama Lietuvoje, tuo daugiau darbo, žinių ir vertės lieka šalies ekonomikoje.
Sužinokite apie atsinaujinančius degalus →Skaičiai parengti pagal Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ 2026 m. pateiktus sektoriaus duomenis.